Seniausia turima visos mūsų šeimos nuotrauka. Kokie 1956 m. Iš kairės stovi: brolis Petras, sesuo Ona ir brolis Juozas. Sėdi mama su Kaziuku, brolis Leonas ir tėtis su manimi. Aš čia toks labai rimtas ir įsitempęs, net ausys į šonus atšokę. Kada jos man prisiglaudė aš ir nepastebėjau. Tiesa, kai mokiausi Krinčine, vienas, gerokai vyresnis kambariokas, mane nepyktai vadino Lapiuku. O man ta pravardę net patiko. kokia proga daryta ši nuotrauka taip ir neišsiaiškinau.
Ši nuotrauka daryta 1957 m. rudenį, per vyriausio brolio Petro išleistuves į sovietinę kariuomenę. Iš kairės: aš, mama, Petras su Kaziuku, tėtis, Onutė ir Juozas. Nuotraukoje nėra Leono.
Tos pačios išleistuvės. Tarp mūsų sėdi babutė - tėčio mama. Leonas dešinėje
Prieš išvažiuojant. Tėtis verkia prie sunkvežimio, Leonas verkia kėbule. Neseniai grįžęs kareivis ploja Petrui per petį ir drąsina jį.
Mūsų Vandutės laidotuvės. Mirė dėl ligoninėje gautos bambutės infekcijos. Aš savo mažąją sesutę jau buvau spėjęs pamilti ir labai verkiau. Brolio Petro antrosios kareivio atostogos netikėtai sutapo su laidotuvėmis. Jis net nežinojo apie gimusią sesutę.
Broliai Petras ir Leonas prie mūsų didžiosios liepos. Už jų matosi, pasitraukusių nuo trėmimo, Račinskų sodyba.
Mudu su Kaziuku. Per langą žiūri mama. Namas ir klėtis dar neperstatyti, bet jau vežami akmenys naujoms statyboms.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą